Atviras laiškas „Vilniaus energijai“

Bal 10, 2012
Kitokių naujienų portalas milzinai.com pateikia atvirą laišką šilumos gigantui „Vilniaus energija“.

Brangi „Vilniaus energija“!

Nelauktai atėjus žiemiškam pavasariui ir saulytei vis dažniau nusišypsant per langą noriu nuoširdžiai padėkoti už Jūsų sunkų triūsą – kad uoliai šildėte mano namus šią žiemą (ir praėjusias žiemas, beje, taip pat).

Net šalčiausią žiemos naktį (-30!) Jūsų darbuotojai užtikrino teigiamą temperatūrą mano (be abejo, ir kitų vilniečių) bute, nepaisant to, kad tikrai ne visuomet skubiai ir laiku apmoku Jūsų siunčiamas sąskaitas.

Kas vakarą skubėdamas iš darbo sužvarbęs svajodavau, kaip įžengsiu į šiltus namus, nusiausiu snieguotus batus ir leisiu šiltą vakarą lyg prie močiutės krosnies. Man nereikdavo sukti galvos, iš kur gauti kietojo kuro, kiek laiko reiks kūrenti, kol įšils mūrinės sienos – šiluma ir jaukumas sutikdavo vos įžengus pro duris.

Šiame sumaterialintame pasaulyje, kai vis bėgame bėgame, nebesusimąstome, kieno dėka visa tai – kas sunkiu ir varginančiu darbu mus šildo… Tai Jūs, „Vilniaus energija“. Ačiū Jums darsyk.
Mano vaikai žiemą po namus laksto vienais apatiniais (ne sykį drausminau ir raginau apsirengti, tačiau kaskart jie atsikirsdavo, kad namuose karšta). Siųsdamas linkėjimus prie šio laiško pridedu savo vaikų piešinius.

Ar dažnai susimąstome, ant ko vonioje džiūna šlapi rankšluosčiai ar išskalbtos kojinės?.. Taip, gyvatuko, šilto ir žiemą ir vasarą (!), ištisus metus Jūsų darbuotojai stengiasi ir rūpinasi, kaip suteikti mums, vilniečiams, šilumos.

Dažnas skundžiasi milžiniškomis sąskaitomis už šildymą. Bet ar galima įkainoti šilumą? Tie simboliniai keli šimtai litų niekada neatpirks ir nekompensuos to, ką patiriame kiekvienas namuose Jūsų dėka.

Rašydamas šią padėką turiu ir nedidelį prašymą. Šiemet turėjau daug neplanuotų išlaidų – kelių policijai teko sumokėti 400 Lt baudą už greičio viršijimą, vaikai, augantys kaip ant mielių, išlaidų reikalauja proporcingai savo pačių augimui (prašau atkreipti dėmesį, kad vaikus auginu vienas), neplanuotas automobilio remontas (o dar benzino kainų šuolis!..) ir kt. Pastarąją žiemą už mokesčius už šildymą susidarė šiokia tokia skola Jums (dėkoju už kantrybę, kad ir toliau kantriai šildote mano namus ir piktai neraginate susimokėti, negrasindami atjungti šildymą, kaip jau senų senovėje būtų padariusi kokia nors „Ukmergės energija“). Šiemet pabrangus šildymui, tikiu, pelnytai gavote nemažai pinigų. Tad tikriausiai Jums tik šypseną sukeltų imti ir tiesiog panaikinti mano įsiskolinimą. O jei ims visi skolininkai piktnaudžiauti Jūsų gerumu? – klausiate Jūs.

Neabejokite, neims, aš pasižadu niekam nesakyti, kad panaikinote mano įsiskolinimą.

Sekundę pamaniau, kad kaip ir viską parašiau, ką planavau parašyti. Bet ar aprašysi tokiu trumpu laišku tai, ką reiškia, kiek Jūs padarote?.. Ir ar užteks šių trijų „ačiū“ už tai? Tikriausiai ir kelių tomų knygos tam nepakaktų, tad tebūna šis laiškas mažytis dėkingumo lašas susvetimėjusios visuomenės jūroje lyg švyturėlis.

Iš anksto dėkoju už malonų bendradarbiavimą ir linkiu, kad Jus apgaubtų šiluma, kurią patys skleidžiate! Ne veltui juk sakoma „elkis su kitu, kaip norėtum, kad su Tavimi elgtųsi“.

Pagarbiai,

Justinas VM