Nepasitvirtino Žalgirio mūšio metinės

Lie 20, 2010
Lyg šurmulingas Kaziukas ar vėjo plaikstoma voratinklio gija pradardėjo ilgai lauktos antrą vietą pagal lauktumą po Lietuvos vardo 1000-mečio užimančios Žalgirio mūšio 600-tosios metinės. Ir ką? Ir nieko.

Į kaimyninę Lenkiją nuvykusi lietuviškoji Obama spaudė ranką naujai išrinktam prezidentui W. Komarowskiui pabrėždama vienybės svarbą.

„Situaciją ir aktualijas kiekvienoje valstybės gyvenimo srityje stebiu, analizuoju ir reaguoju nelaukdamà metinių progų. Taip suprantu savo ir Prezidento institucijos užduotį. Todėl, ruošdamasi šiam susitikimui, atsisakiau tradiciniu tapusio žanro – įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos, rikiuojant jas įprastà tvarka. Neskelbsiu ir problemų sąrašo, kuriame rikiuotųsi: ūkio nuosmukis, nedarbas, energijos kainos, siautėjanti korupcija, stringančios struktūrinės reformos…“ – kalbėjo Dalia.

Lenkijos galva, savo ruožtu, prašė atkreipti dėmesį, kad ne tiek jau to lietuvio būta Jogailos, todėl būtų pats metas atversti naują istorijos puslapį.

Kaip skelbia Rzecpospolita.pl, naujausi istoriniai atradimai leidžia sužinoti, kad Žalgirio mūšis buvęs visai ne Žalgirio, o Katynės. Neseniai Vavelyje rasti to meto kronikininkų užrašai byloja, kad LDK kunigaikštis Vytautas Didysis (Wytoft Wielkyj) ne kariavo liepos 15-ąją prieš vokiečių karius, o veikiau nekariavo.

Pasak kronikininkų lietuvių būriai smarkiai vėlavę į mūšio pradžią, todėl lenkai, baltarusiai ir ukrainiečiai (tuometiniai gudai) neiškentę ėmėsi kovos. Vytautas su kariais pasirodė mūšio pabaigoje ir gavo vokiečius dabaigti.

Pasak Lietuvos istorikų, Vytautas buvęs puikus karo strategas ir be galo geras derybininkas.

Pakalbintas politologas Lopata stebėjosi lenkų siekiu nukarūnuoti lietuvių indėlį į mūšio baigtį: „Mane stebina lenkų siekis nukarūnuoti lietuvių indėlį į mūšio baigtį“.

Yra aiškūs istoriniai šaltiniai, kuriuose aiškiai aprašyta, kad pakeliui į Žalgirio mūšį lietuviai plėšė nedidelės Lenkijos kaimus ir Jogaila įsakęs juos nubausti, ir kad lietuviams net šis įsakymas buvęs iš „poch“ raidės.

Be to, baltarusių istorikai drąsiai neigia mūšyje dalyvavusius ir pačius lenkus – jų kronikininkai senųjų gudų kalba metraščiuose nemini nei lenkų, nei lietuvių.

Įdomi ir Čekijos istoriko W. Hawelo versija, teigianti, kad mūšyje vokiečiai nesikovė, nes išėjo saugoti savo pilies.

Ne paslaptis, kad vokiečiai šią dėmę išsitrynė iš atminties, todėl kompensacijas moka žydams.

Peršasi išvada, kad tai kieno tada 600-tosios metinės? Gal Brazausko? Ką minime? Kuo didžiuojamės?

Paskiau bus Vilniaus pastatymo jubiliejus. Jei nemirs, į jį pakviesti visi kada turėję Vilnių: Rusijos premjeras V. Putinas, Lenkijos „Solidarumo“ lyderis L. Walęsa, bet gali būti, kad mirs, Izraelio atstovas su tam tikrom sąlygom, ir Vokietijos kanclerė A. Mekrėl, geriausiu atveju būsianti labai sena.