Džiaugsmo liežuviai laižė Šeškinės padangę

Spa 6, 2009

Ačiū Dievui, pagaliau sudegė Vilniaus Akropolis. Tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių užgniaužę kvapą stebėjo, kaip liepsnos praryja ir dūmai užgožia ant Šeškinės kalno įsikūrusio prekybos monstro mūrus. Pradžioje kiek nustebusią minią netruko perskrosti nevaldomo džiaugsmo banga.

Atmosfera Vilniaus gatvėse priminė Atgimimo laikus. Laukta, bet sunkiai tikėta pergalė suvienijo susiskaldžiusią visuomenę. Žmonės šventė kaip išmanydami: kas klegėjo, kas laikėsi rimties, kas meldėsi. Oras kvepėjo cinamonais. Gatvėse krykštavo ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, socialdemokratai trynė nuo suodžių pajuodusias rankas, veidus nuo purvinų šaligatvių plytelių atplėšė ir į dūmų stulpus pakėlė kiemsargiai – visi. Užvis labiausiai linksmybėse siautė gaisrininkai, jie tartum net pamiršo nuoskaudas dėl mąžtančių atlyginimų.

Į Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą pradėjo plūsti faksogramos, kuriose atsakomybę už išpuolį vienos paskui kitas skubėjo prisiimti politinės ir visuomeninės organizacijos, privačios kompanijos, net pavieniai asmenys. Vienas pirmųjų kaltę už įvykdyta padegimą prisiėmė prekybos centro „Ozas“ kolektyvas. Sveikinimo telegramas atsiuntė Lietuvos žmonių su negalia sąjunga ir Kinijos ambasada. Padegimo šlovę siekia pasisavinti sporto organizacijos ir medžiotojų būreliai.  Užsispyrimo linki legendinis treneris Vladas Garastas. Policijos pareigūnai nespėja registruoti ateinančios korespondencijos. O ir pačiame komisariate pokši šampano kamščiai, girdėti jaunų pareigūnių spiegimas.

„Tampa aišku, kad pasaulyje recesija baigiasi ir pakeliui sutiksime tam tikrą atsigavimą,“ – tikina Ūkio ministras Darius Kreivys. – Dūmų be ugnies nebūna. Pinigų ir fiskalinis stimuliavimas pasaulio mastu yra didžiausias istorijoje ir mes jau matome, kad jis pradeda veikti. Ko gero kitąmet diskutuosime, koks stiprus ir tvarus yra ekonomikos atsigavimas.“