Rugsėjo 11-oji. 9 metai su tuštuma širdyse

Rgs 11, 2009

Šią dieną susitelkdami petys-petin su milžinišką tragediją išgyvenusia, bet nepalūžusia, amerikiečių tauta skelbiame teroristams ir pasauliui: mes ne vieni! Mes nenuleisime rankų! Mes nenuleisime galvų!

KITOKS milzinai.com Skaitytojui pateikiame jauno žmogaus, lietuvaičio, įspūdžiai iš įvykio vietos – tos didvyriškos šalies, JAV.

Tomai,

Po antradienio terorimo išpuolių, kurie savo mastu ir nežmonišku žiaurumu pranoko net didžiausią košmarą, supratau, kad net ir tvirčiausią pasaulio valstybę galima taip nesunkiai pažeisti. Kai ryte įsijugiau televizorių, tiesiog savo akim negalėjau patikėti, kad gražuolio Dvynio nebėra, o po kelių minučių ir antrasis milžinas prasmego. Šis vaizdas, kurį JAV televizijos kartoja šimtus, tūkstančius kartų, vis negali išnykti net užmerkus akis.

Jei po pirmo smūgio į Šiaurinį dvynį dar buvo manančių, kad tai nelaimingas atsitikimas, tai antrasis Boeng 767 išsklaidė visų abejones – tai labai kruopščiai suplanuotas teroristinis išpuolis prieš JAV ir visą civilizuotą pasaulį. Išpuolis, kuriam buvo ilgai rengtasi. Teroristai turėjo savus lakūnus, kurie praleido daugiau nei pusę metų mokydamiesi aviacijos meno. Ir kam? Kad beprasmiškai pražudytų save bei tūkstančius nekaltų žmonių.

Visi keturi lėktuvai turėjo skristi iš Rytinės pakrantės į Kaliforniją – taigi mirtinais ginklais buvo pasirinkti po keletą tūkstančių tonų aviakuro turintys Boeng’ai. Tai ir buvo pagrindinė dangoraižių griūties priežastis. Visi matėm, kaip po smūgio antrasis dvynys nė nesujudėjo. Deja, didžiulis karštis – daugiau nei 1000 laipsnių pradėjo lydyti plieninį dangoraižių karkasą, kol galiausiai šis neatlaikė. O po to „darbą“ atliko gravitacijos jėgos… Tai buvo JAV ekonominės galios simbolis.

Amerikos žmonės reagavo į šią tragediją kaip niekad santūriai ir civilizuotai. Tai dar kartą parodo, kad tai tikra demokratija. Niekas nepuolė kurti keršto planų – visi laukė įrodymų, kurie pasakytų, kas kaltas. Jau šiandien Bush’as pasakė, kad atkirtis tikrai bus. Atkirtis ne tik teroristams, bet ir jiems prieglobstį suteikusioms šalims.

Tiesiog nuostabu, kokios ilgos kraujo donorų eilės – žmonės laukia po 3-5 valandas, kad galėtų padėti sužeistiesiems. Taip pat gelbėtojai, kurių virš tūkstančio, dirba be miego, be poilsio. O juk tiek daug dulkių ore. Beveik kiekvienas turi problemų su plaučiais bei akim. Bet ne tai svarbu jiems – svarbu rasti bent vieną gyvą po griuvėsiais palaidotą žmogų. Ir randa. Išgelbėjo gal 10-15 žmonių, palaidotų po žeme. Vienas ugniagesys lipo viršun gesinti gaisro ir buvo 82 aukšte, kai bokštas sugriuvo – jį rado gyvą!!! O kiek dar gyvų skambina mobiliais ir pranešinėja apie savo apytikslę vietą. Bet ką tu ten taip greit išgelbėsi, kad vien griuvėsių 6 aukštai! Jiems 911 liko vienintelė viltis. Argi ne keista, kad tai įvyko būtent tokią dieną: 9.11?

Visa Amerika lyg apmirus, ypatingai antradienį: jokių lėktuvų skrydžių – oro uostai komerciniams skrydžiams atsidarė tik ketvirtadienio vidurdienį, bet oro uostai dirba 1% pajėgumu. Apsauga
sugriežtinta. Paliksi net penkiom minutėm automobilį neleistinoj oro uosto vietoj – nutemps. Kai paaiškėjo, kad banditai buvo ginkluoti peiliais – apsauga nebeleidžia į lėktuvą jokių peilių, visus daiktus itin kruopščiai tikrina. Ir ne veltui…

Štai ketvirtadienį Niujorke sulaikytos 2 grupės po 5 arabus, norėjusios patekti į lėktuvą. Jie buvo
apsiginklavę peiliais bei turėjo piloto pažymėjimus. Aiškiau nebūna! Apsauga ne veltui! Ir kada tiem galvažudžiams bus gana?!

Antradienį gyvenimas Čikagoj apmirė: uždaryti 3 aukščiausi pastatai: John Honcock, Amoco buiding, Sears tower. Visos valstijos institucijos uždarytos. Visi muziejai, universitetai uždaryti. Pagrindinės Downtown’o parduotuvės, visas finansinis ir prekybos kompleksas uždaryti…
Prie Sears tower, kur paprastą dieną verda gyvenimas, antradienį buvo tuščia. Buvo nutrauktos visos beisbolo rungtynės. Paskutinį kartą tai įvyko per II Pasaulinį.

Sutikau daug žmonių, kurie turi giminių Niujorke ir Vašingtone. Štai žmogaus, pas kurį nuomojuosi butą, brolis dirba Pentagone. Universitete vieno profesoriaus artimas bičiulis World Trade Center…
Ir taip toliau ir t.t.

Ką tik per televiziją rodė kompanijos bosą, kurio brolis žuvo WTC pastate kartu su kitais ~ 500
darbuotojų. Gyvų jo kompanijoj liko tik 150! Jis pats atsitiktinai išsigelbėjo, nes vėlavo į darbą pirmą kartą lydėdamas savo sūnų į darželį.

Ir kaip gali žmogus jaustis, kai šalia vyksta tokie dalykai?

Tiesiog negaliu atsitraukti nuo televizoriaus – norisi sekti kiekvieną žinią, kuri gali kažką paaiškinti ar pasakyti, kad dar vienas žmogus išsigelbėjo. Šiuo metu jau aišku, kad dingusių yra apie 5000! Būtent tai ir yra skaičius, artimas tikram aukų skaičiui… Bet dar kartą noriu pabrėžti, kad šalyje nėra jokios panikos ženklų: Čikagoj dauguma žmonių jau trečiadienį pradėjo normaliai dirbti.

Būtent tai yra svarbu parodyti teroristams – jie nepalaužti!

Jau šiandien pasigirdo kalbos apie dar vieną Maršalo planą: dvynių atstatymą. Amerika keliasi po patirto nokdauno. Ar visos šalys būtų atsitiesusios? Belieka tik spėlioti…

T.