Lietuvos krepšinio rinktinės raktas į sėkmę – atkaklus darbas, pergalių alkis ir genetikos mokslo pergalės

Rgs 4, 2009

Triuškinančia pergale prieš Ispaniją savo pasirodymą Lenkijoje, kuri iš esmės savo metu buvo tiesiog Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudedamoji dalis, vykstančiame Pasaulio vyrų čempionate pradėjo Lietuvos vyrų rinktinė.

Galingais blokais svečių prasiveržimus tramdė Robertas Javtokas, smailiais prasiveržimais varžovų kantrybę bandė Simas Jasaitis, taikliais šūviais priešininkų krepšį draskė Darjušas Lavrinovičius, taikliais šūviais priešininkų krepšį draskė Kšyštofas Lavrinovičius.

Palinkėkime sportininkams tolesnės sėkmės ir kartu panagrinėkime priežastis, lemiančias sėkmės istoriją.

Mūsų krašto milžinai TM priešininkams nepaliko jokių vilčių. Kur slypi sėkmės paslaptis? Be abejonės, kantrus darbas ir pergalių troškimas yra svarbūs veiksniai, tačiau ar jų pakanka? Žinoma, ne. Svarbiausia siekiant pergalių yra ūgis. O iš kur nedidelėje, vos 1990 metais Nepriklausomybę atgavusioje valstybėje pririnkti tiek milžinų TM, kartais vienas į kitą kaip du vandens lašai panašių milžinų TM?

„Štai čia į pagalbą sportininkams ir jų tėveliams ateina mokslas“ – šypsosi į ūsą genetikas Mykolas Darvinis.

M. Darvinis atskleidžia, kad Lietuvos krepšinio patriarchas Vladas Garastas dar auksinio „Žalgirio“ laikais ketino sukurti trijų identiškų galingų krašto puolėjų – milžinų TM batalioną. Tai būtų neįveikiamas priešininkams kitiems priešininkams. Į darbą kibo geriausi TSRS genetikai ir dirbtinio intelekto konstruktoriai. Jų darbas nenuėjo veltui – šiandien broliai Lavrinovičiai įvaro baimės ne vienam varžovui.

„O kur gi trečias?“ – klausiame.

„Gamta mėgsta jumorą – kikena M. Darvinis. Vieno iš trejeto embrionų DNR struktūra pakito taip, kad vietoj raumenų masės augimą skatinančių veiksnių pradėjo dominuoti smegenų didėjimą ir asociatyvaus mąstymo gebėjimus stiprinantys elementai“.

Neišvaizdus, kiek linktelėjęs 162 cm ūgio akiniuotis doc. hab. dr. Zbigniewas Lavrinovičius šiandien yra vienas svarbiausių mokslinių bendradarbių NASA tyrimų ir plėtros departamente.

M. Darvinis nepaneigė, kad sporto pasauliui nesvetima ir neteisėta organų bei kūnų dalių transplantacija. Ypač nuo jos kenčia besivystančių šalių atletai. Skaudų pasaulinės krizės smūgį išgyvenanti Latvija buvo priversta atsisakyti vieno iš lyderių vardu Kaspars Kambala kojų ir paslaugų. Šiuo metu atletas aukštumų siekia komerciniuose neįgaliųjų rankų lenkimo turnyruose.

– Ar nemanote, kad labai panaši jūsų su broliu išvaizda kiek trikdo priešininkų gynybos grandines? – KITOKS  naujienų portalo milzinai.com korespondentas pasiteiravo brolių Lavrinovičių.

– Nemanau. Nežinau, ką brolis pasakys. Apskritai reikia žaisti, o ne į veidus žiūrėti. Kiekvienais metais atvykstu į rinktinės stovyklą, nes čia labai puiki atmosfera, – sakė Darjušas Lavrinovičius.

– Nemanau. Nežinau, ką brolis pasakys. Apskritai reikia žaisti, o ne į veidus žiūrėti. Kiekvienais metais atvykstu į rinktinės stovyklą, nes čia labai puiki atmosfera, – sakė Kšyštofas Lavrinovičius.

Dabar jau ne paslaptis, kad  Lietuvos krepšinio ir apskritai nacionalinio sporto raidai ypač naudinga buvo Černobylio atominės elektrinės katastrofa, įvykusi 1986 metais. Įvykus sprogimui Lietuvos link pajudėjo dideli, tamsūs, radiacijos pritvinkę debesys. Lijo stambiais lašais, oras kvepėjo ozonu. Tais metais Lietuvoje augo rekordinio dydžio grybai, uogos, vaikai. Būtent šios kartos atletams esame ir būsime dėkingi už Lietuvai pelnomus apdovanojimus.